antikos mitologija ne visada pasižymi labai taktiška kalba ir užglaistytais įvykiais. antikos mitologija neskirta tiems, kas galvoja tik apie gėlytes ir meškiukus. antikos mitologija yra tai, kuo gyveno ir kaip gyveno žmonės tad aš tęsiu pasakojimą apie titanų ir dievų susidūrimą. Apvaisinta Urano (jį jo sūnus Kronas buvo iškastravęs) krauju Gaja Trakijos Flegroje buvo pagimdžiusi dvidešimt keturis apdovanotus nenugalima jėga šimtarankius milžinus. Kai Dzeusas, savo brolių ir seserų padedamas, Kroną bei kitus titanus nugalėjo ir nubloškė į Tartarą, Gaja, naujo Olimpo valdovo elgesio užrūstinta, sukurstė juos atkeršyti už įkalintus brolius. Gigantai ypatingu vikrumu nepasižymėjo, bet buvo nepaprastai narsūs ir todėl lengvai leidosi įkalbami.- Labai svarbi žinia, Hermi, – po valandėlės tarė Dzeusas, – esu tau už ją didžiai dėkingas. Tik leisk man dabar pasitarti su Atėne, kokiu būdu priešinsimės gigantams. Supratęs, kad priėmimas baigtas, Hermis nusilenkė Dzeusui bei Atėnei ir pasišalino iš rūmų.- Klausyk, Atėne, reikalas kur kas rimtesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tie pakvaišėliai gigantai siaubingai stiprūs ir be galo buki, todėl nieko nebijo. Mūsų laukia labai sunki kova