Nežinau, ar mane apniko naujametinė, viduržiemio, antrojo semestro ar x, y, z kartos krizė, bet jaučiuosi prastai. Dvasiškai, protiškai prastai? Galbūt. Gal puola depresija, nusivylimas gyvenimu? Iš vienos pusės, norėčiau būti kam nors naudingas, bet iš kitos pusės man niekas nesvarbu. Ilgai nepasakosiu savo nuotaikų, pasitaupysiu psichiatro kabinetui. Tačiau kol (jei) iki jo pateksiu, skaitau visokius psichologijos straipsnius ir žurnalus. Vienas straipsnis buvo itin įdomus ir jo idėjomis noriu pasidalinti. Pasirodo, sėkmės formulė egzistuoja ir ją sudaro nei mažiau, nei daugiau kaip trys dalykai. Pavyzdžiui, jūs gyvenate gana stabilų gyvenimą, jūsų asmeninės sėkmės formulės dėmenys yra jūsų darbas, šeima ir namai. Tai tarsi tie trys drambliai, kurie straubliais laiko pasaulį pasakoje. Jei atsitinka taip, kad praradote darbą, jūsų sėkmės formulė griūva, bet jūs vis dar remiatės kitais dviem dėmenimis ir taip išlaikote šiokį tokį stabilumą. Nutariate, kad sekasi veikliems
įkuriate verslą ir gyvenate laimingai toliau. Blogiau, jei prarandate šeimą, tarkim jus palieka žmona. Tuomet imate labai daug dirbti, kad užpildytumėte atsivėrusią spragą. Vėliau galbūt vietoje senosios šeimos atsiras bažnyčia. O kas tavo formulėje, skaitytojau?