Ištraukos iš sovietinių moksleivių rašinių (II)

Ant ežero kranto melžėja melžė karves, o vandenyje viskas atsispindėjo atvirkščiai

Mūsų ūkyje kiekviena melžėja duoda vidutiniškai po 10 litrų pieno per dieną.

Visas parduotuvės pardavėjo užpakalinis praėjimas buvo užverstas dėžėmis.

Šunokas net savo išvaizda buvo panašus į šunį.

Su karve atlikau kontrolinį melžimą.

Jis visuomet toks būdavo: rankose šautuvas, o pats visuomet priekyje.

Praktikos metu kiekviena moksleivė privalėjo įregistruoti ir atlikti penkis gimdymus.

Plaukai sušukuoti į užpakalį.

Vairuotojas bijojo vietos, iš kurios pasirodo vaikai.

Į nušienautą pievą paskyriau arklį su jauna grėbėja.

Pilietis J. B. pragėrė 2 avis, 10 vištų, karvę, žmoną ir kitus gyvulius.

Automobilis apvirto ir užsimušė.

Surinktas vaistažoles pardavėm vaistinei kartu su klasės auklėtoja.

Kambaryje sėdėjo du žmonės ir milicininkas…

Berniukai kvėpuoja pilvu, o mergaitės – šlaunimis.

Kai senovės egiptiečiai mirdavo, jie išsibalzamuodavo.

Žana d’Ark buvo vienintelė mergelė Prancūzijoje, už ką ir susilaukė bausmės.

Brisius paseno ir nebetiko naudojimui.

Prie carų už rūkymą nukirsdavo galvą, bet ir nukirtus atkaklūs vis tiek rūkė.

Tigras – tai ta pati, tik didingai alkana katė.

Mergaitės ėjo sniegu ir draugiškai girgždėjo kojomis.

Geriausi mokiniai talpinami į stendą.

Prieš arimo varžybas žemės ūkio inžinieriai kruopščiai patikrino kiekvieno traktoriaus techninį stovį ir teorines žinias.

Būrai savo trobose kartu su gyvuliais laikė vištas ir net žmones.

Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis mirė.

Šis pasisakymas nesulauks pritarimo, ypač mano tarpe.

Iš mokyklos gyvenimo (+keletas bajerių)!

Manau, jog mano mokyklos vidiniu gyvenimu turėtų susidomėti socialiniai pedagogai. Galbūt slaptas skalbinių paviešinimas internetinėje erdvėje atkreips galinčių padėti specialistų dėmesį. 🙂

Ne, čia ne mūsų klasė - šiaip mokyklos dvasia alsuoja

Štai kad ir vienas epizodas iš mokyklos gyvenimo. Pertrauka. Stovime prie anglų kalbos kabineto ir laukiam pamokos. Visi draugiškai kalbam, skaldom mini-bajerius, atrodo, kad viskas gražu ir tvarkinga. Staiga vienam vaikinui kažkas susišviečia ir jis prabyla. Net ne žodžiai, o tyras išminties šaltinis pradeda trykšti iš jo burnos:

– Čečėnai, eik mišrainės pavalgyk.

WTF?! Prie ko čia mišrainė? Išvis, prie ko čia apskritai kas nors? Kur šiame sakinyje bent menkiausios logikos užuomazgos ar priežastiniai ryšiai? “Eik Tu nx“, – kaip pasakytų Robertas Javtokas.

Dar vienas, šįkart iš matematikos pamokos:
– Tavo galva kvadratinė.
– O tavo – šešiakampė.
*Per tą pačią pamoką*
– Tomai, Tavo veidas – taisyklingoji prizmė.
WWWWWWWWWWWTTTTTTTTTTTTTTFFFFFFFFFFFF?????????!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Truputis rasinės ir etninės neapykantos:
*Apie tamsaus gymio vaikiną, kuris šiaip jau visai kietas ir mėgstamas ten.*
– Žinok, taip tik atrodo, kad jis su tavim kalbas. Iš tikruju jis visus į Al-Qaeda verbuoja.
*Apie ryškiai rudo įdegio merginą*
Mokytoja: – Kitą savaitę vyks klasės fotosesiją. Nusifotografuosit visi, o po to galėsit pasirinkti foną: mėlyną, žalią arba rudą.
Mokinys: – Mokytoja, bet rudo tai tikrai negalėsim rinktis. Juditos tada nesimatys.

Šiaip išsprūdo:
– Rytų trumpuma. Oi, bl…

Ankstesnėje mokykloje, kurią lankiau nuo 9-os iki 11-os klasės, buvau įpratęs, kad kai mokinys pamokos metu kelia ranką, tai jis arba nori kažko paklausti, arba pasisakyti susijusiu klausimu. Pasirodo, taip yra ne visur. Vyksta matematikos pamoka, sprendžiam uždavinius, staiga pakyla ranka. Net neatkreipiau į tai dėmesio, nes pagalvojau, kad klasės draugas tiesiog nesuprato uždavinio.
– Moookytoja, Domas išsimaudęs antakius džiovina. 🙂
Ir kaip taip sugalvoti? :)