Sėkmės formulė geram gyvenimui

Nežinau, ar mane apniko naujametinė, viduržiemio, antrojo semestro ar x, y, z kartos krizė, bet jaučiuosi prastai. Dvasiškai, protiškai prastai? Galbūt. Gal puola depresija, nusivylimas gyvenimu? Iš vienos pusės, norėčiau būti kam nors naudingas, bet iš kitos pusės man niekas nesvarbu. Ilgai nepasakosiu savo nuotaikų, pasitaupysiu psichiatro kabinetui. Tačiau kol (jei) iki jo pateksiu, skaitau visokius psichologijos straipsnius ir žurnalus. Vienas straipsnis buvo itin įdomus ir jo idėjomis noriu pasidalinti. Pasirodo, sėkmės formulė egzistuoja ir ją sudaro nei mažiau, nei daugiau kaip trys dalykai. Pavyzdžiui, jūs gyvenate gana stabilų gyvenimą, jūsų asmeninės sėkmės formulės dėmenys yra jūsų darbas, šeima ir namai. Tai tarsi tie trys drambliai, kurie straubliais laiko pasaulį pasakoje. Jei atsitinka taip, kad praradote darbą, jūsų sėkmės formulė griūva, bet jūs vis dar remiatės kitais dviem dėmenimis ir taip išlaikote šiokį tokį stabilumą. Nutariate, kad sekasi veikliems
įkuriate verslą ir gyvenate laimingai toliau. Blogiau, jei prarandate šeimą, tarkim jus palieka žmona. Tuomet imate labai daug dirbti, kad užpildytumėte atsivėrusią spragą. Vėliau galbūt vietoje senosios šeimos atsiras bažnyčia. O kas tavo formulėje, skaitytojau?

Valdymo stiliai: anarchizmas

Visuomenėje vyrauja skirtingos nuomonės apie tai, kaip reikia valdyti šalį, korporaciją ar kompaniją. Skirtingi valdymo stiliai taikomi skirtingose srityse, tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas iš jų turi tiek savų privalumų, tiek savų trūkumų. Šiandien trumpai aptarsime anarchizmą ir pagrindines jo koncepcijas. Apskritai anarchizmas yra apibūdinamas kaip hierarchijos nebuvimas – kai visi žmonės yra lygūs. Teigiama, kad bet koks hierarchijos buvimas yra ne tik kad nereikalingas, tačiau ir žalingas. Ši santvarka siekia, kad žmonės tarpusavyje bendradarbiautų laisva valia ir lygiomis teisėmis. Tai reiškia, kad niekas negali priversti kito žmogaus bendradarbiauti ar atlikti kažkokių veiksmų. Taip pat pabrėžtina, kad anarchijoje visi žmonės yra lygūs o tai reiškia, kad niekas neturi daugiau teisių ar pareigų už kitą asmenį. Anarchistai į visuomenę žiūri laisvai, joje nėra prievartos, žmogus turi būti mąstantis individas, nes jis pats yra atsakingas už savo sprendimus. Tokioje visuomenėje kiekvienas žmogus yra pats sau valdymo guru ir atsakingas už savo veiksmus. Itin svarbu suprasti, kad visi valdymo stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. Kad ir kokį valdymo stilių pasirinktų šalis, korporacija ar įmonė, svarbiausia, kad viskas žmonės nebūtų išnaudojami ir būtų patenkinti tiek savo darbu, tiek savo gyvenimu.

Autokratinis valdymas: kokie jo bruožai?

Autokratinis valdymas yra valdymo sistema, kurioje aukščiausioji valdžia yra sutelkta vieno asmens rankose ir kurio valdžia neturi jokių teisinių apribojimų ar visuomenės kontrolės (išskyrus galbūt numanomą perversmo ar masių sukilimo grėsmę). Absoliutinė monarchija ir diktatūra yra pagrindinės istorinės autokratijos formos. Labai ankstyvaisiais laikais terminas „autokratas“ buvo rašomas ant monetų ir jis reiškė palankią valdovui ypatybę artimą sąvokai „interesų konfliktų neturėjimas“. Viduramžiais graikų kalbos terminas „Autocrates“ buvo naudojamas kiekvienam turinčiam imperatoriaus titulą apibūdinti, neatsižvelgiant į faktinę monarcho galią. Kai kurie istoriniai slavų monarchai, pavyzdžiui, Rusijos carai ir imperatoriai titulą „Autokratas“ buvo pridėję kaip oficialų savo titulą tam, kad išsiskirtų iš konstitucinių monarchų Europoje. Kartais autokratinis valdymas siejamas su totalitarizmu ar karine diktatūra, bet tai nebūtinai sutampa. Totalitarizmas yra sistema, kai valstybė kontroliuoja visas socialinio gyvenimo sritis – tai gali būti kontroliuojama diktatoriaus, kurio autokratinis stilius, tačiau totalitarizmas gali būti vykdomas ir per kolektyvinę lyderystę, chuntą ar vieną politinę partiją. Šiais laikais autokratija kartais vadinama ne tik politinė sistema, bet ir verslo valdymo ir vadovavimo jam būdas.

Konfliktų valdymas darbe

Dzeusas konfliktus spręsdavo griežtai ir ryžtingai. Darbe ar mokykloje Dzeuso griausmavaldžio galimybių niekas neturi, o konfliktų valdymas turi būti civilizuotas ir etiškas. Iš tiesų daugiausia konfliktų kyla iš nesusikalbėjimo, todėl vietoje to, kad kastumėte karo kirvį, pabandykite dar kartą išsiaiškinti kito žmogaus požiūrį, aplinkybes ir kiekvieno konflikto dalyvio intencijas. Darbe ar mokykloje konfliktų valdymas nebus sėkmingas, jei neatskirsite problemos nuo žmogaus. Nesvarbu, kad kažkurio žmogaus asmeninės savybės jums nelabai patinka, spręsdami konfliktą negalite kaltinti žmogaus už jo charakterį. Kartais kyla konfliktai tarp vyrų ir moterų, vadybininkų ir specialistų ar kitų grupių. Nesileiskite į gaujų karus ir spręsdami konfliktą kalbėkite tik apie save: sakykite ‘aš’, o ne ‘mes’ ar ‘tu’, pvz., ‘aš manau, kad reiktų daugiau laiko skirti šiam projektui’, o ne ‘tu visada stengiesi išsisukti nuo užduočių’. Stenkitės nesileisti į emocijas ir vartoti neutralią kalbą (taip, ir nesikeikti). Nedaugžodžiaukite ir išlikite susitelkę ties viena problema, o ne prisiminkite visas bėdas ‘nuo Adomo ir Ievos’. Jei nerandate problemos sprendimo vieni, pasitarkite su kolegomis, bet išlikite taktiški.

Antikos mitologija: žinia apie rengiamą titanų užpuolimą

antikos mitologija ne visada pasižymi labai taktiška kalba ir užglaistytais įvykiais. antikos mitologija neskirta tiems, kas galvoja tik apie gėlytes ir meškiukus. antikos mitologija yra tai, kuo gyveno ir kaip gyveno žmonės tad aš tęsiu pasakojimą apie titanų ir dievų susidūrimą. Apvaisinta Urano (jį jo sūnus Kronas buvo iškastravęs) krauju Gaja Trakijos Flegroje buvo pagimdžiusi dvidešimt keturis apdovanotus nenugalima jėga šimtarankius milžinus. Kai Dzeusas, savo brolių ir seserų padedamas, Kroną bei kitus titanus nugalėjo ir nubloškė į Tartarą, Gaja, naujo Olimpo valdovo elgesio užrūstinta, sukurstė juos atkeršyti už įkalintus brolius. Gigantai ypatingu vikrumu nepasižymėjo, bet buvo nepaprastai narsūs ir todėl lengvai leidosi įkalbami.- Labai svarbi žinia, Hermi, – po valandėlės tarė Dzeusas, – esu tau už ją didžiai dėkingas. Tik leisk man dabar pasitarti su Atėne, kokiu būdu priešinsimės gigantams. Supratęs, kad priėmimas baigtas, Hermis nusilenkė Dzeu­sui bei Atėnei ir pasišalino iš rūmų.- Klausyk, Atėne, reikalas kur kas rimtesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tie pakvaišėliai gigantai siaubingai stiprūs ir be galo buki, todėl nieko nebijo. Mūsų laukia labai sunki kova

Pokštai mokykloje ir Hermio naujienos

Pokštai mokykloje yra tai, dėl ko verta gyventi. Bet šį kartą ne mes mokytojai pridėjome smeigtukų į kėdę, nepriklijavom ir lapelio su juokingu užrašu. Priešingai. Pokštą iškrėtė mokytoja. Bet pirma turiu jums papasakoti istoriją apie graikų dievus. Hermis skubėjo kaip niekad. Skrido virš kalnų keterų greičiau už kretiečio strėlę. Pagaliau, nusileidęs Olimpo viršūnėje, pasuko tiesiai į dievų valdovo rūmus. – Su kokia žinia taip atskubėjai, Hermi? – išvydęs dievų pasiuntinį, nustebo Dzeusas. Hermis, nepaisydamas etiketo, įsiveržė į sosto menę, nors joje tuo metu buvo Atėnė. – Negaiškim veltui laiko! – pareiškė Hermis be jokių įžangų. – Mums gresia dideli pavojai! Gigantai ketina su mumis, olimpiečiais, kariauti. Tik ką praskridau virš Trakijos ir Palenės pusiasalio, mačiau, kad savo gimtajame Flegrėjo lauke ruošiasi kautynėms. Jau suvertė kalnus milžiniškų riedulių, didžiulių medžių; žinia, visa tai lėks ant mūsų galvų. Po šių Hermio žodžių Dzeusas sunerimo. Žinojo iš patirties, kad jo ir Majos sparnuotas sūnus gandų ir melagingų žinių neplatina. Juoba kad ir pats seniai numanė, jog gigantai, Gajos sūnūs, kada nors jį ir olimpiečius užpuls. Cha, o tęsinys, kas per pokštai mokykloje – po trumpos pauzės 🙂

Juokingiausios frazės iš moksleivių rašinių

• Kovos lauke girdėjosi numirėlių šauksmai ir dejonės.
• Šuo lojo nežmonišku balsu.
• Laikui bėgant aš artimiau susipažinau su tuo svečiu ir supratau, kad tai mano močiutė.
• „Daėjau“ iki kitos meilės rūšies – tai meilė tarp šeimos narių.
• Turbūt močiutei plyštų širdis iš džiaugsmo, kad kiekvieną minutę esate pasiruošęs padėti jai.
• Sportininkas pasiekia daug geresnių rezultatų sporto srityje, jei jis pats jaučia meilę savo sirgaliams, galbūt net savo šuniui.
• Paskolos verslui atsirado dar tada, kai žmonės medžiojo mamutus.
• Jos veidas nušvisdavo, lūpos išsilenkdavo.
• Manoma, kad pirma atsirado Adomas, vėliau jam išėmė inkstą ir sukūrė Ievą.
• Kiti mano, kad atsiradus beždžionei, po truputį pradėjo vystytis žmogus.
• Dar po 30 m. išvis pasensiu, nupliksiu, susiraukšlėsiu kaip koks surūgęs obuolys.
• Kai obuoliai gulėjo šalia, ant žemes, jie buvo tarsi močiutė.
• Į pasaulį kasdien ateina vis naujų gyvybių, o senosios traukiasi!
• Aš esu pasaulyje kaip mikroorganizmas. Aš tik mažas taškelis daugiamilijardiniame pasaulyje, lyg mažytis užtėkštas rašalo lašelis ant didžiulio gaublio.
• Laikau save jau nebesubrendėle.
• Kai dar nėjau į 7 klasę jaučiausi mažesnio rango nei dabar.
• Kai augi, auga ir protas.
• Tai bus ne paprastas, o branduolinis karas. Žmonės žus kaip dinozaurai, bet skausmingiau.
• Esu paauglys, dar nenoriu greitai subręsti ir tapti nuo savęs priklausomu.
• Mes esame ne vieninteliai gyviai šiame pasaulyje.
• Reikia dirbti ir gyventi taip, kad mus supantys augalai, gyvūnai ir žmonės būtų patenkinti.

 

 

 

Moksleivių mokyklinių rašinių perlai

• Bandymai protingai nusišnekėti
• Būrai savo trobose kartu su gyvuliais laikė vištas ir net žmones.
• Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis mirė.
• Šis pasisakymas nesulauks pritarimo, ypač mano tarpe.
• Paukščius reikia globoti: vasarą jie padeda sodininkams ir daržininkams lesti vabzdžius.
• Autorius puikiai supranta, kad atbulas valstietis negali ilgai dirbti.
• Antanas Vienuolis buvo garsus todėl, kad gimė prie Šventosios.
• Vasarą aš atostogauju ir kitokius darbus dirbu.
• Afrikoje daug krokodilų ir kitokių didelių gyvačių.
• Asilas nusižvengė, parodydamas savo arkliškus dantis.
• Aš mokausi devintoje klasėje, todėl labai mėgstu piešti.
• Mūsų klasė krepšinį pralaimėjo dėl to, kad mūsų aukštaūgiai yra maži.
• Cvirkos plaukai būdavo nesušukuoti ir visą laiką juokdavosi.
• Pavasarį kaimiečiai sėja miežius, avižas ir kitus kukurūzus.
• Štai ir prasidėjo pamoka, kurios visi taip nekantriai bijojo.
• Baigęs pradinę mokyklą, Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio klebonu.
• Pričkus buvo tvirtai pritvirtintas prie dvaro.
• Vasarą reikia laiku nupjauti javus, uogas, grybus, kad žiemą nebūtų nuobodu nuobodžiauti.
• Mes miegojom, bet mums nesimiegojo.
• Kai kurios beždžionės medžiuose kaba aukštyn galva.
• Aš puoliau gelbėti skęstančio draugo, nes jis buvo su mano glaudėmis.
• Žemaitė su baudžiauninkų vaikais santykiaudavo per tvorą.
• Per šienapjūtę skambėdavo dainos, surištos su šieno pjovimu.
• Šienapjūtės dainose apdainuojami mergelės ir grėblio santykiai.
• Jeigu Veroniką perkeltume į dabartines sąlygas, jai būtų nereikėję žudytis ir ji dar gautų pašalpą.

 

 

Ištraukos iš sovietinių moksleivių rašinių (II)

Ant ežero kranto melžėja melžė karves, o vandenyje viskas atsispindėjo atvirkščiai…

Mūsų ūkyje kiekviena melžėja duoda vidutiniškai po 10 litrų pieno per dieną.

Visas parduotuvės pardavėjo užpakalinis praėjimas buvo užverstas dėžėmis.

Šunokas net savo išvaizda buvo panašus į šunį.

Su karve atlikau kontrolinį melžimą.

Jis visuomet toks būdavo: rankose šautuvas, o pats visuomet priekyje.

Praktikos metu kiekviena moksleivė privalėjo įregistruoti ir atlikti penkis gimdymus.

Plaukai sušukuoti į užpakalį.

Vairuotojas bijojo vietos, iš kurios pasirodo vaikai.

Į nušienautą pievą paskyriau arklį su jauna grėbėja.

Pilietis J. B. pragėrė 2 avis, 10 vištų, karvę, žmoną ir kitus gyvulius.

Automobilis apvirto ir užsimušė.

Surinktas vaistažoles pardavėm vaistinei kartu su klasės auklėtoja.

Kambaryje sėdėjo du žmonės ir milicininkas…

Berniukai kvėpuoja pilvu, o mergaitės – šlaunimis.

Kai senovės egiptiečiai mirdavo, jie išsibalzamuodavo.

Žana d’Ark buvo vienintelė mergelė Prancūzijoje, už ką ir susilaukė bausmės.

Brisius paseno ir nebetiko naudojimui.

Prie carų už rūkymą nukirsdavo galvą, bet ir nukirtus atkaklūs vis tiek rūkė.

Tigras – tai ta pati, tik didingai alkana katė.

Mergaitės ėjo sniegu ir draugiškai girgždėjo kojomis.

Geriausi mokiniai talpinami į stendą.

Prieš arimo varžybas žemės ūkio inžinieriai kruopščiai patikrino kiekvieno traktoriaus techninį stovį ir teorines žinias.

Būrai savo trobose kartu su gyvuliais laikė vištas ir net žmones.

Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis mirė.

Šis pasisakymas nesulauks pritarimo, ypač mano tarpe.

Naujoji klasiokė

Viskas prasidėjo šiandien mokykloje per ilgąją pertrauką. Kaip visada einu parūkyti. Grįžtu neparūkęs. Nueinu į valgyklą, nusiperku kolos ir atiduodu ją geriausiam savo draugui, kad šiandien nemuštų. Prisiklijuoju užrašą ant nugaros “Spirk man“, kad tik kas atkreiptų į manę dėmesį. Einant koridoriumi sutikau merginą su mini sijonėliu ir maikute ant kurios užrašyta “Baby one more time…“, man jos iš karto pagailo, susimąsčiau kelinto kūdikio mergina laukiasi. Begalvodamas nepastebėjau kaip ji atsidūrė priešais mane ir pasakė:
– Labas, aš Rasa, esu naujokė. Gal galėtum aprodyti mokyklą?
– Žinoma-pasakiau vargšelei ir pagyriau jos gražią figūrą. Ji nusišypsojo ir paėmė mano, nuo porno filmų užgrūdinta, dešiniąją ranką. Beeidamas pastebėjau, kad visi žiūrėjo į Rasą. Matyt, ir jiems jos pagailo. Prie mūsų pribėgo geriausias mano draugas ir netikėtai grąžino kolos buteliuką bei padavė 20 litų. Pagalvojęs, kad jam pasimaišė pasiūliau merginai atsigerti.
– O tu krūtas.. – sako mergina. Nesupratęs ką ji turi omeny tiesiog linktelėjau galva.
– O kur čia tualetas? – paklausė Rasa. Nuvedęs ją, parodžiau pirštu į liuksą esantį šalia mokytojų kambario.
– Gal užeisi kartu? Man kažkodėl labai silpna.. – susirūpinusiu žvilgsniu apžiūrėjęs ją, mintyse sukalbėjau Tėve mūsų, kad tik merginos kūdikiui nebūtų nieko nutikę. Įėjusi ji atsisėdo ant palangės ir meiliai nusišypsojusi sukryžiavo kojas. Supratęs užuomina pasijutau nepatogiai.. vargšė Rasa nesulaiko šlapimo! Nusisukau ir liepiau jai atlikti ką norėjusi. Po kelių akimirkų girdžiu žingsnius lėtai einančius prie manęs ir tyliai šnabždantį balselį:
– Paimk mane, paimk… – Ir kaip aš apie tai anksčiau nepagalvojau? Nusistebėjau savo bukumu. Pakėlęs ją nunešiau link palangės ir švelniai paguldžiau…Tada numoviau jai sijoną, kelnaites bei liepiau praskėsti kojas. Jau buvau pasiruošęs priimti kūdikį. Tačiau suskambėjo skambutis, o kadangi mokslai svarbiausia pasakiau, kad nieko negaliu padėti ir nubėgau klasės link…